Tai yra informacinis straipsnis. ZOO.lt gyvūnais neprekiaujama, galime pasiūlyti prekių naminiams gyvūnams.
Salukis – tai gracijos ir proporcingumo įsikūnijimas. Tai didingas stotas ir išdidi laikysena;. Tai stulbinantys savo grožiu elegantiški judesiai ir pozos. Tai įgimtas protas ir natūralus geraširdiškumas. Tai aristokratiškos galvos linijos ir į tolius nukreiptas gilus ir minkštas žvilgsnis. Tai geros ir šiltos akys, pilnos meilės, ištikimybės ir tūkstantmečių išminties.
Nors Europoje ir Amerikoje tai elegantiškas kompanionas ir parodų žvaigždė, šeimos narys ir namų numylėtinis, savo gimtinėje salukis buvo ir yra medžioklinis šuo su sakalo regėjimu ir tobula uosle, stiprus ir ištvermingas bėgikas, greičiu nenusileidžiantis eikliakojui arabų ristūnui. Salukis – aistringas medžiotojas, vydamasis gazelę jis gali pasiekti net 70 km/h greitį, antrasis jo vardas – gazelių šuo. Literatūroje salukis dažnai įvardijamas kaip greičiausias šuo pasaulyje. Tačiau dėl stipraus medžioklės instinkto salukis miesto sąlygomis turi būti akylai saugomas.
Salukiai labai primena Egipto Ankstyvosios Epochos paminkluose ir Senosios Karalystės faraonų kapavietėse vaizduojamus šunis; gali būti, kad jie buvo veisiami selekciniu būdu ilgiau, nei kuri kita šunų veislė, gali būti, kad tai pati seniausia šunų veislė pasaulyje. Praslinkus tūkstantmečiams ir pasikeitus epochoms, Artimuosiuose Rytuose užgimęs islamas visus šunis paskelbė nešvariais padarais. Tačiau Korano dogmos salukio – vienintelio šuns – neįveikė: jis įėjo į musulmono namus su karališkomis teisėmis ir privilegijomis, apie kurias namų šeimininko žmonos net svajoti negalėjo, o pats paslaugusis šeimininkas kaip įmanydamas stengėsi jam įtikti ir patarnauti. Slepiamas nuo svetimšalių, iki paskutinio ginamas nuo svetimų, salukis kaip ir žirgas buvo ir yra didžiausias arabo nomado lobis. Senovėje salukis į medžioklę buvo nešamas ant kupranugario, dabar jis vežamas medžioti prabangiu automobiliu.
Salukis nebijo nei karščio, nei šalčio ir yra stiprios sveikatos, jis visai neturi kvapo, o jo kailis – savaime išsivalantis. Tikslinga ir malonu pašukuoti jo nuostabiai puošnius šilkinius plaukus ant ausų ir uodegos. Šiai tobulai šukuosenai sukurti buvo paaukoti tūkstantmečiai. Nors salukis gana savarankiškas, jis ištikimas ir švelnus savo šeimai ir niekada nenuskriaus vaiko. Kiekvienas salukis – skirtingas, tai asmenybė savo vidumi ir ir individas savo išore. Salukis ir iš žmogaus sukuria asmenybę.
Žmogui tampa nesunku mylėti salukį labiau už savo gyvenimą. Salukio meilė žmogui stiprėja iš pradžių lėtai, bet laikui bėgant vis labiau ir labiau . Ir stiprėja tol, kol saitai, jungiantys salukį ir žmogų, tampa amžini, ir net mirtis bejėgė juos sutraukyti.
Šaltinis: veislynas „Romantika“