Daugelyje knygų ir straipsnių aprašomas šuniukų auginimas, dresiravimas, kreipiamas dėmesys, kaip reikia jį išauklėti ir t.t. Tačiau labai retai kur užsiminama apie šuningas kales ir mažylius, jauniklių šuniukų žindymą, mitybą ir priežiūrą. Tai reikėtų žinoti dar prieš sukergiant savo kalytę, kad neatsitiktų nepataisomų klaidų ir tragedijų. Pasiruošti šeimos pagausėjimui, reikėtų iš anksto.
Sukergus kalytę daugiau dėmesio reikia skirti jos priežiūrai, mitybai, stebėti jos elgseną, judesius ir t.t. Natūralus dalykas, kad šuningos kalytės greičiau pavargsta, mažiau juda, daugiau ilsisi ir miega. Tačiau nereikėtų jos palikti likimo valei ir leisti dienas ir naktis tik drybsoti. Pagal galimybes, jai reikia vaikščioti kieme, judėti (bet nebėgioti). Jeigu kalytė blogai jaučiasi, išskiria žalias išskyras, nedelsiant kvieskite veterinarą. Maisto iki 45-50 dienų nenormuoti, o paskutinėmis dienomis maisto davinį sumažinti. Šuniukus kalė nešioja 58-62 dienas, kartais iki 67 dienų. Paskutinėmis dienomis, prieš vadą, patankėja kvėpavimas, visiškai nevalgomas maistas, kalė tampa irzli, pavargusi, išsekusi. Reikia stebėti temperatūrą, kai ji nukrenta iki 37°C, tai ženklas, kad atėjo tas laikas. Jei kalė neatsiveda palikuonių per 12-24 valandas reikia kreiptis į veterinarą, kartais daromas cezario pjūvis. Mes patariame kambario temperatūroje, kurioje auga šuniukai, palaikyti tam tikrą šilumą. Pirmą dieną, ką tik gimus šuniukams, oro temperatūra reikėtų laikyti 33°C ir kiekvieną dieną mažinti po vieną laipsnį iki 20-22°C. Mamos pilve jų temperatūra yra apie 38°C ir kad kuo labiau sumažinti stresą patariame iš lėto mažinti temperatūrą, tai galima daryti termoreguliatoriaus pagalba. Reikia kiekviena dieną valyti ir dezinfekuoti kambarį kuriame auga šuniukai, nepamiršti išvėdinti, nes stovinčiame ore atsiranda ligų bakterijos. Kas 7-10 dienų būtina kirpti šuniukams nagus. Jau 10-12 dieną pas mažylius pradeda atsiverti akys, nors dar nieko nemato. Po kelių dienų pradeda jie matyti šešėlius ir siluetus. Pirmieji dantukai pradeda dygti 20-toje - 25-toje dienoje. Nuo tada reikėtų duoti žaislų, kad jie galėtų kandžioti ir taip masažuoti dantenas.
Pirmas dvi savaites šuniukus reikia maitinti kas dvi valandas, po 30 minučių, (jei tai maitina pati kalytė). Vėliau, iki 4 savaičių, maitinama kas 3 valandas. Jei pritrūksta mamos pieno, reikėtų papildomai maitinti pieno pakaitalu, kurį galima įsigyti mūsų parduotuvėje (žiūr.sk. šunys/maistas). Nuo 4-5 savaitės reikėtų pereiti prie sauso maisto, nes pienas tampa nesotus, o išdygę dantukai žeidžia kalytės spenius. Tačiau maistelį būtina mirkyti vandeniu ir per 7-10 dienų vandenį mažinti ir iš viso jo nepilti. Mėnesio laiko šuniukų dantys yra aštrūs kaip adatos ir jie jiems labai niežti, todėl jie viską iš eilės kramto. Reikia pasirūpinti, kad šuniukas graužtų ne jūsų daiktus, o jam parinktus žaislus. Žaislai turėtų būti nedideli (tačiau reikia stebėti, kad netilptų į burnos ertmę ir nesugebėtų jų praryti), minkšti, patogūs, išplauti ir dezinfekuoti. Patogiausi yra lateksiniai, medžiaginiai ar guminiai su masažuojančiais spygliukais. Vanduo pilamas į atskirą dubenėlį, jis turi būti ištisą parą. Pirmas kelias savaites vandenį reikėtų pilti drungną, galima iš krano, papildomai filtruoti ar kaip nors kitaip apdirbti nebūtina.
Šuniukus laikyti ir auginti, patogiausia tam skirtuose voljeruose. Jį galima pasidaryti ir patiems. Voljero dydis priklauso nuo šuns rasės ir dydžio. Voljerai būna metaliniai (iš tinklo), mediniai ir medžiaginiai (sėkmingai naudojamos vaikų vaikštynės). Tačiau nereikia pamiršti, kad šuniukai auga ir jų įkalinti šiuose voljeruose negalima. Jiems reikia bėgioti žaisti ir t.t.. Voljere patariame laikyti mažus šuniukus, tačiau turint laisvą minutę išleisti pasivaikščioti, atlikti gamtos reikalus ir t.t.. Voljeras reikalingas šuniukams pagrinde tik miegojimui, nes neišleidžiami į didesnę erdvę jie pridaro po savimi, išmindo, išsiterlioja, ištaško maistą ir t.t.. Dideli šunys tokie, kaip Kaukazai, Azijatai, Vokiečių aviganiai, Senbernarai, Maskvos sargybiniai ir kiti, visą gyvenimą gyvena voljere, tai jų namai, tačiau juos išleidžia palakstyti, kiti saugo teritorijas ir t.t.
Šuniukus būtina prižiūrėti ir laikytis elementarių higienos reikalavimų - valyti ausis, akis, patikrinti ar nesausa nosis, pažiūrėti pėdutes ir pauodegį. Lengviau užkirsti kelią iš anksto negu vėliau gydyti. Ši priežiūra primena mažo vaiko priežiūrą ir rūpesčius, tik šiuo atveju daugiau mažylių vienu metu.
Nutraukus maitinti šuniukus pienu, reikalinga papildomą dėmesį skirti motinai. Kad pieno liaukos susitrauktų , būtina sumažinti geriamo vandens kiekį. Krūtis purkšti kamparo spiritu, jokiu būdu negalima masažuoti, nes nuo to atsiranda pienas. Stebėkite, kad neatsirastų komplikacijų ir neatsirastų mastito, kuris yra pavojingas.
Šuniukus kaip ir kalytę rekomenduojama šerti profesionaliu pašaru. Kalytei duodama maisto tiek kiek reikia pagal nustatytą normą, o šuniukams pašaras nenormuojamas. Iš praktikos žinome, kad daugiau nei parašyta jie nesuvalgo. 20-ies dienų šuniukams ir kalytei duoti vaistų nuo kirminų, dozes ir vaistų rūšis reikia aptarti su veterinaru. Antrą kartą vaistus reikia duoti 10 dienų prieš skiepus. Pirmą kartą šuniukai skiepijami 6-8 savaičių. Veterinaras parinks kokia vakcina geriausia skiepyti, jų būna 3-5-7-tin valenčių, t.y. nuo tiek ligų paskiepijama iš karto. Po dviejų savaičių skiepijama nuo pasiutligės ir po 7-10 dienų ir tik tada šuniukus galima vesti į lauką nesibaiminant, kad šuniukai užsikrės kokia nors liga. Trečią kartą, nuo kirminų vaistai duodami, kai šuniukams sukanka 6 mėnesiai, po to duodama kas metus. Vakcinuojami šuniukai taip pat kas metus ir atžymima į jų pasą, kas labai svarbu dalyvaujant tarptautinėse parodose. Jei jūs norėsite dalyvauti parodoje, jūsų pase nebus atžymos apie skiepus, jums nebus leista dalyvauti joje.
