Pirma straipsnio dalį rasite ČIA
Mityba
Kaip jau minėjau gyvalazdės yra fitofagai ir minta tik augaliniu maistu. Į jų racioną įeina pagrinde visi erškėtiniai augalai t.y.: rožių, aviečių, braškių, žemuogių ir kt. lapai. Auginant nelaisvėje reikia dar vasara prisišaldyti šių augalų lapų. Parsinešus namo nuplauti karštu vandenių ir drėgnas maišelyje sudėti į šaldytuvą. Žiema bus galima naudoti šias atsargas maistui.
Daugelis gyvalazdžių puikiai ėda tradeskancijos (tradescantia) gėles. Tačiau jos nesiskundžia apetito stygiumi ir jūsų gėles po savaitės gali nelikti. Jei vabzdžių nedaug esant geroms sąlygoms augalas spėja ataugti, taigi insektariumą galima dekoruoti įstatant šių augalų.
| Tai yra informacinis straipsnis. ZOO.lt gyvūnais neprekiaujama, galime pasiūlyti prekių naminiams gyvūnams. |
Kai kurios Phylium rūšys minta tik ąžuolu. Ąžuolo lapų reiktų pasirūpinti dar vasara ar ankstyvą rudenį. Dar vienas variantas: galima mėgintuvėliuose daiginti giles ir jaunais ūgliais šerti jaunas lervas. Kai kurios rūšys tokios kaipEurycanta nėra išrankios maistui ir esant stygiui įprasto ėdesio galima išmaitinti salotomis ar net morkomis. Tokios rūšys kaip Eurycanta maistą gali imti ir nuo žemės, Balucum renkasi lapus ir tik bado atveju nusileidžia maitintis ant žemės, o tokios rūšys kaip Extatosoma maitinasi išskirtinai ant šakų.
Tai nėra gyvūnas kurį reikia maitinti kasdien. Gausiai primerkus aviečių, braškių, rožių, ąžuolo ar tradeskancijų šakelių insektariumą galima palikti savaitei ar net ilgesniam laikui. Svarbu kad neišgaruotu visas vanduo ir vabzdžiai nežūtų nuo dehidratacijos. Taigi pridėjus pakankamai maisto ir pasirūpinus tinkama drėgme galite ramia sąžine išvykti paliekant vabzdžius dviem trim savaitėm.
Kadangi gyvalazdės išskirtinai vegetarės todėl kanibalizmas šių vabzdžių tarpe nepastebėtas nei vienoje iš vystymosi stadijų. Tiesa esant badui yra pastebėta jog gentainės gali „paragauti“ kritusios kaimynės.
Laikymo sąlygos
Vėlgi priklausomai nuo kiekvienos rūšies vienos yra lepesnės kitos mažiau dėmesio reikalaujantys gyvūnai. Kad galėtume suteikti gyvūnui tinkamas sąlygas nelaisvėje, būtina pasidomėti ir žinoti bent jau pagrindus apie jo egzistavimą natūralioje aplinkoje.
Insektariumas turi būti tokio dydžio, kad gyvūnas galėtų laisvai vaikščioti, kad jam nebūtų ankšta. Kadangi kai kurios gyvalazdės nėra mažos, insektariumo reiktų, kad gyvūnas galėtų laisvai jame judėti. Tam tinka stiklinis akvariumas (nuo 15-20 l.) arba specialus terariumas. Dauguma rūšių yra iš tropinių klimato juostų, taigi temperatūra turėtų būti šiek tiek aukštesnė nei kambario. Na bent jau nenukristi žemiau +20 C. Optimaliausia temperatūra būtų apie 24 C dieną ir 20 C naktį.
Tinkamai temperatūrai palaikyti galima naudoti specialius kaitinimo kabelius. Neturint tam sąlygų tinka ir elektros lemputė, tik svarbu stebėti, kad vabzdžiai neužliptų ant jos nes tada nudegs galūnes. Visos gyvalazdės puikios „alpinistės“ jos laisvai lipa stiklu, to vertėtų nepamiršti. Be to tik iš pirmo žvilgsnio jos atrodo nerangios. Minutei kitai nusisukus galite ir neberasti savo augintinio. Jei tai yra specialus insektariumas, jis jau bus paruoštas auginti egzotinius gyvūnus, jei šiems vabzdžiams auginti paskyrėte akvariumą, reiktų būtinai jį uždengti stiklu. Nereikia pamiršti oro ventiliacijos, kuri uždengiama tankiu tinkleliu kad vabzdžiai nepasklistų po kambarį. Iš viršaus uždengtas stiklas sulaikys garavimą, padės palaikyti tinkamą drėgmę, bei šiek tiek sumažins temperatūros svyravimus paros cikle.
Drėgmė reikalinga tiek lervinės stadijos tiek suaugusiems vabzdžiams. Koks jos kiekis reikalingas priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui Carausius morosus pilnai užtektų kambario drėgmės (30% – 40%), o tokia rūšis kaip Epidares nolimetanger gyvena gana drėgnoje terpėje kur santykinis oro drėgnumas siekia apie 80%. Tokai drėgmei palaikyti reikalingas uždaras insektariumas, arba akvariumas pridengtas stiklu. Galima įstatyti nedidelį indą (stiklinę) su vandeniu, jis šiek tiek garuos ir ten bus galima pamerkti šakelių su lapais kuriais minta gyvalazdės.
Retkarčiais insektariumą reikia pripurkšti vandens. Nenaudokite tuščių langų ploviklio purkštukų. Tik jums taip atrodo kad jie gerai išplauti. Gyvalazdės yra jautrios valymo bei kitoms cheminės priemonėms ar insekticidams. Geriausia naudoti specialu purkštuvą skirta apipurkšti gėlėms. Nėra didelės tragedijos jei purškiant vandens patenka ant vabzdžių tačiau reikėtų to vengti. Mažos lervos gali paskęsti, o ir suaugę individai jaučiasi diskomfortiškai. Jei išvystumėte gyvūną gerianti vandenį panardinusį visą galva neišsigąskite, gyvalazdės kaip ir visi vabzdžiai kvėpuoja trachėjomis kurios išsidėsčiusios apatinėje kūno dalyje, daugiausia pilvelio srityje.
Visada reikia žinoti natūralias gyvūno gyvenamąsias sąlygas, kad nelaisvėje jam galėtume suteikti kuo artimesnes jo gimtosioms.
Gyvalazdės priklauso tiesiasparnių vabzdžių būriui. Tai viena archaiškiausių vabzdžių grupių kuriai priklauso virš 20000 įvairių rūšių. Gyvalazdžių priskaičiuojama apie 3000 rūšių iš kurių „gyvalapių“ tik apie 30. Apie jų archaiškumą galime spręsti pagal tai jog atskiros rūšys sutinkamos Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje kur gamta pasižymi endeminėmis rūšimis. Gyvalazdės išskirtinai vegetarės, minta tik augaliniu maistu, būdingi graužiamieji burnos organai. Pasaulyje, dėl savo išvaizdos, tai vieni labiausiai paplitę vabzdžiai laikomi nelaisvėje. Kol kas Lietuvoje tai nėra dažnas augintinis namuose. Ta patį galima pasakyti apie kitus egzoterminius gyvūnus.
Žavi jų prisitaikymas išlikti. Suaugę vabzdžiai tobulai pamėgdžioja savo gyvenamąją nišą. Stulbina ir tai jog suaugę vabzdžiai mėgdžioja augalų dalis ant kurių gyvena, o kiaušiniai jų panašūs į augalų sėklas. Tai palengvina išlikti kuo daugiau palikuonių.
Gamtoje pilna nuostabių stulbinančių dalykų. Kartais reikia atkreipti dėmesį į mažiausius dalykus.
Pridedu trumpas suvestines apie labiausiai paplitusias nelaisvėje auginamas gyvalazdes.
Phyllium bioculatum
Regionas: Ceilonas, vakarų Indija, Sumatros, Javos salos.
Paplitimas: Tropiniai kalnų miškai
Dydis: Patelės 7cm patinai 5cm
Mityba imagų: Ąžuolas
Mityba lervų: Ąžuolas
Vystymasis: 6 mėn. kiaušinyje, 6 mėn. Lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 3 mėn. patinai 2 mėn.
Phyllium pulchrifolium
Regionas: Rytų Afrika, Ceilonas, Kinija, Tailandas, Birma, pietų Indija, Sumatros, Javos salos.
Paplitimas: Tropiniai kalnų miškai
Dydis: Patelės 7cm patinai 5cm
Mityba imagų: Ąžuolas
Mityba lervų: Ąžuolas
Vystymasis: 6 mėn. kiaušinyje, 6 mėn. Lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 3 mėn. patinai 2 mėn.
Phyllium giganteum
Regionas: Malaizija, Kamerūnas.
Paplitimas: Žolė ir krūmai
Dydis: Patelės apie 10,5cm
Mityba imagų: Ąžuolas, laukinė rožė.
Mityba lervų: Ąžuolas, laukinė rožė.
Vystymasis: 8 mėn. kiaušinyje, 8 mėn. Lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 6 mėn. patinai 2 mėn.
Heteropteryx dilatata
Regionas: Malaizijos salynas
Paplitimas: Krūmai ir medžiai
Dydis: Patelės apie 15cm patinai – 9cm.
Mityba imagų: Ąžuolas, laukinė rožė.
Mityba lervų: Ąžuolas, laukinė rožė.
Vystymasis: 8 – 12 mėn. kiaušinyje, 12 mėn. lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 3 mėn. patinai 2 mėn.
Extatosoma tiaratum
Regionas: Australija, naujoji Gvinėja.
Paplitimas: Krūmai ir medžiai
Dydis: Patelės apie 11 – 14cm patinai – 9cm.
Mityba imagų: Ąžuolas, laukinė rožė.
Mityba lervų: Ąžuolas, laukinė rožė.
Vystymasis: 6 – 8 mėn. kiaušinyje, 4 mėn. lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 6 mėn.
Anisomorpha buprestoides
Regionas: Šiaurės Amerikos pietūs.
Paplitimas: Krūmai ir medžiai
Dydis: Patelės apie 8cm patinai – 5cm.
Mityba imagų: Laukinė rožė, rododendras
Mityba lervų: Laukinė rožė, rododendras
Vystymasis: 3 mėn. kiaušinyje, 3 mėn. lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 3 mėn.
Balucum extradentatum
Regionas: Vietnamas.
Paplitimas: Krūmai ir medžiai
Dydis: Patelės apie 11cm. patinai – 7cm.
Mityba imagų: Erškėtiniai, ąžuolas, tradeskancijos
Mityba lervų: Erškėtiniai, ąžuolas, tradeskancijos
Vystymasis: 6 – 10 mėn. kiaušinyje, 10 mėn. lerva.
Gyvenimo trukmė: Patelės 3 mėn. patinai 2 mėn.
Tomas Kizas (Steu)
