Aponogetonai – vieni įspūdingiausių akvariuminių augalų. Jie auga Madagaskare, Afrikoje, Indijoje, Indonezijoje, Australijoje – labai skirtinguose biotopuose. Tai – ir stovintys (net išdžiūvantys) vandens telkiniai, ir labai sraunios upės ar upeliūkščiai, kuriuose vandens lygis stipriai kinta. Bendras visų aponogetonų požymis yra tai, kad jie turi (formuoja) gumbą („bulvę“), kuris išlieka smarkiai pablogėjus aplinkos sąlygoms ir augalams numetus lapus (pvz., išdžiūvus vandens telkiniui).
Aponogetoninių šeimai priklauso tik viena gentis ir, remiantis naujausiais duomenimis, 44 rūšys (Van Bruggen, 1985). Net ir esant tokiai įvairovei, aponogetonai toli gražu nėra dažni mėgėjų akvariumuose, kaip galima būtų tikėtis. Taip yra dėl to, kad jie ne mažiau keisti ir įnoringi, kiek įspūdingi ir dekoratyvūs. Kai kurios rūšys visai nesileidžia „prijaukinamos“ (labai siauras ir specifinis jų pageidaujamų sąlygų diapazonas), kitos dėl savo stambių gabaritų ar dauginimosi ypatumų, poilsio sezonų ar šiaip reiklumo profesionaliai priežiūrai nėra plačiai paplitę mėgėjiškuose akvariumuose.
Patys nelepiausi, augantys eiliniuose akvariumuose yra šie aponogetonai: A.crispus, A.undulatus, iš dalies A.ulvaccus ir A.madagascarensis (uvirandra), A.longiplumulosus. Patys kantriausi yra hibridiniai (A.crispus + A.rigidifolius), o savo dekoratyvumu ir ypatingu gyvybingumu pirmauja raudonlapis aponogetonas, kurio kilmė neaiški, o komercinis pavadinimas A.rigidifolius „Red“. Pats populiariausias yra A.undulatus. Savo populiarumą jis įgijo dėl be galo lengvo dauginimosi: jo dauginti nereikia – jis tai daro pats. Vietoj žiedstiebio formuoja naujus mažus aponogetoniukus – kartais „vaikučiai“ auga keliais aukštais. Kai jauni krūmeliai suformuoja nuosavą gumbą, stiebas pradeda pūti ir akvariumininkui belieka „jaunimą“ sukišti į gruntą.
Kitas labai gyvybingas ir lengvai besidauginantis aponogetonas yra A.crispus. Jo dauginimas visiškai kitoks – tai įmanoma tik sėklomis. Šis gražuolis lengvai pražysta ir lengvai užmezga sėklas, tam reikia tik vieną kitą kartą brūkštelėti per žiedyną šepetėliu ar akimirksniui panardinti visą žiedyną į vandenį, kad įvyktų apsidulkinimas. Sėklos subręsta per porą savaičių ir iš karto sudygsta (jokiu būdu jų negalima išdžiovinti – praranda daigumą). Sėjama į kuo seklesnį akvariumą, kuriame neužstotų šviesos kiti augalai, nebūtų stambių žuvų ir ne per stambus gruntas, tinkamas įsikabinti liaunoms šaknelėms. Temperatūra 22-28 C. Kartais vienas kitas sėjinukas sugeba „įsikabinti į gyvenimą“ bendrame akvariume.
Hibridiniai aponogetonai dauginami pjaustant gumbą. Jie sterilūs, sėklų nesubrandina, nors akvariume žiedynus augina vieną po kito. Dauginimui reikia erdvės (tūrio) ir laiko. Visų pirma reikia išauginti didelį, stiprų motininį augalą, kuris būtų suformavęs bent jau graikinio riešuto dydžio gumbą (paprastai tai būna intensyviai augantis, 30-40 lapų turintis keras). Ketinant dauginti, reikėtų būti pasiruošus akvariumą su neaukštu vandens lygiu, vidutinio senumo vandeniu ir iš dalies išplautu gruntu. Augalą išrovus, nuvalomos šaknys ir dalinai pašalinami lapai (būna gaila). Aštriu peiliu gumbas padalinamas į 2-10 dalių taip, kad kiekvienoje būtų miegančių, perspektyvių pumpurų. Išsodinant atskiras dalis (būsimus krūmus) į gruntą galima įdėti trąšų tablečių, temperatūra 24-28[sup]o[/sup]C, apšvietimas vidutinis. Priklausomai nuo sąlygų, po 3-6 mėn. vietoj vieno turėsime keletą naujų, perspektyvių ir dekoratyvių augalų.
Visi paminėti aponogetonai gerai auga vidutinio kietumo ne per daug kalkingame vandenyje (galima paminkštinti, pripilant 1/10-1/20 distiliuoto ar kiek didesnę virinto vandens dalį auginant kiauralapį A.madagascarensis ar A.boivinianus). Šiems, o taip pat A.ulvaceus, neturėtų trūkti CO2. Temperatūra nuo 18 C (A. madagascarensis) iki 32 C (A.crispus). Šiaip visi aponogetonai puikiai jaučiasi 22-26 C temperatūroje, esant vidutiniam apšvietimui, iš dalies atšviežinant vandenį (iki1/5 tūrio). Iš dalies probleminės rūšys dėl savo dalinio ar visiško „ramybės“ periodo neturėtų gąsdinti akvariumininkų – po poilsio krūmai atgyja su nauja jėga. O A.undulatus, A.crispus, hibridiniai aponogetonai gražūs nuolat, jų ramybės periodas neryškus ar jo visai nebūna.
Gintaras Klimaitis
